Pietų Kazachstano stepių platybėse dar 1955 įkurtas Baikonūro kosmodromas iš pradžių naudotas kaip tarpkontinentinių balistinių raketų testavimo vieta. Netrukus iš jo buvo pradėti vykdyti ir skrydžiai į kosmosą: iš Baikonūro paleistas pirmasis dirbtinis Žemės palydovas Sputnik, į kosmosą išskraidintas pirmasis žmogus Gagarinas, kaip atsakas NASA Shuttle’ui kurta daugkartinio kosminio aparato Buran programa, iš čia iki šiol vykdomi pilotuojami skrydžiai į Tarptautinę Kosminę Stotį (TKS) ir kitos misijos.
Trumpas video reportažas iš Soyuz starto:
Baikonūro miestas kartu su kosmodromu ir aplinkinėmis teritorijomis iki 2050 metų yra išnuomoti Rusijai. Tad, norint čia patekti, reikia ne tik praeiti saugumo patikrinimus bei gauti specialius leidimus, bet ir turėti Rusijos vizą.
Kosminis miestas
Kosmodromo darbuotojai ir jų šeimų nariai gyvena netoli kosmodromo esančiame Baikonūro mieste. Šis primena tipinį sovietinio laikotarpio miestą apšiurusiais blokiniais namais. Pagrindinis išskirtinumas, kad visas gyvenimas čia sukasi apie kosmosą: pradedant paminklais ir eksponuojamomis raketomis, baigiant reklaminiais stendais.
„Atsiskaityti kortele? Baikit, mes čia tik raketas į kosmosą leidžiam“
Baikonūre galioja Rusijos įstatymai, parduotuvėse atsiskaitoma rubliais. Apie atsiskaitymą bankinėmis kortelėmis vietiniai šmaikštauja – „Atsiskaityti kortele? Baikit, mes čia tik raketas į kosmosą leidžiam, kokios dar kortelės“.
Daugkartinis kosminis laivas „Buran“
Kosminės lenktynės nesibaigė amerikiečiams nusileidus Mėnulyje. Jos slapta tęsėsi iki pat SSRS subyrėjimo – buvo kuriamas daugkartinis kosminis aparatas „Buran“, turėjęs tapti visapusiškai pranašesniu atsaku į NASA „Shuttle“. Vienas šių laivų dabar eksponuojamas šalia Baikonūro kosmodromo muziejaus. Tai įspūdingo dydžio kosminis aparatas su dviaukšte kabina, suprojektuotas taip, kad be pilotų galėtų skraidinti ir iki 6 keleivių. Burano krovinių skyrius pakankamai erdvus sužaisti krepšinio rungtynes.
Įskrisdamas į atmosferą, Buranas turėjo atlaikyti milžiniškas, iki 1800 laipsnių, siekiančias temperatūras. Nuo perkaitimo kosminį laivą saugojo specialios termoizoliacinės plytelės, kurias kūrė mokslininkai ir inžinieriai iš Lietuvos.
Buraną bandomiesiems skrydžiams atmosferoje skraidino ir vienintelis lietuvis kosmonautas Rimantas Stankevičius (plačiau apie jį skaitykite čia).
Į kosmosą „Buran“ pakilo tik vieną kartą bepiločiam automatiniam skrydžiui, vėliau – žlugus Sovietų sąjungai – programa visiškai sustabdyta. Vienintelį užbaigtą ir į kosmosą pakilusį Buraną sunaikino užgriuvęs angaro stogas.
Pilotuojamas „Soyuz“ skrydis į TKS
Kosmodromo teritorija griežtai saugoma – lankytojus nuolat prižiūri lydintys pareigūnai, budi ginkluoti patruliai, o kosminių skrydžių metu postuose tūno ir snaiperiai.
Pilotuojamo „Soyuz MS-04“ skrydžio į TKS diena prasideda anksti. Jau septintą ryto prie kosmonautų viešbučio, skambant „Zemliane – Trava u doma“, sutinkami ir išlydimi 51–52 ekspedicijų į TKS nariai – kosmonautas Fiodoras Jurčichinas ir astronautas Jackas Fischeris (@astro2fish). Graikiškų šaknų turinčiam rusui tai jau penktasis skrydis į kosmosą, tuo tarpu amerikiečiui – pirmasis. Iš viešbučio astronautai vyksta paskutiniesiems pasiruošimams prieš skrydį ir sveikatos patikrai.
Iki pat raketos starto visas procedūras bei formalumus praeina ir atsarginė komanda – Randy Bresnikas (NASA) ir Sergėjus Rijazanskij (Roscosmos). Jei patikrinimų metu būtų nustatyta sveikatos sutrikimų vienam iš pagrindinės komandos narių, į TKS skristų atsarginė komanda. Šį kartą pirmosios komandos sveikata nepriekaištinga, tad astronautai jau su kosmoso kostiumais prieš gausų susirinkusiųjų būrį raportuoja pasirengimą skrydžiui.
Astronautai plojimais palydimi į autobusus, kuriais vežami į J. Gagarino starto aikštelę. Iš jos – skrydis į kosmosą.
Saugumo sumetimais stebėti skrydį leidžiama iš už maždaug dviejų kilometrų nuo Gagarino starto aikštelės įrengtos stebėjimo platformos. Iš jos skrydį stebi ir atsarginė astronautų komanda. Laikmačiui skaičiuojant iki starto likusias minutes, raketoje atliekamos ir patikrinamos visos paleidimo procedūros bei komandos, išskyrus vienintelę – „start“.
Artėjant starto momentui, atitraukiamos raketą prilaikančios konstrukcijos, kol ši lieka kaboti tik ant apatinių atramų. Po ilgo ir nekantraus laukimo „Soyuz MS-04“ startuoja – pirmiausia pasipila dulkių debesys, tada ausis pasiekia raketos riaumojimas, galiausiai plyksteli liepsnos ir raketa šauna į viršų.
Įkaitinta starto aikštelės atmosfera raibuliuoja, o iš raketos tūtų plūstančios liepsnos nustelbia saulėto vidurdienio šviesą, sukurdamos beveik tūkstančio kiloniutonų stūmą. Po poros minučių lydima plojimų „Soyuz MS-04“ kartu su dviem astronautais pradingsta dangaus toliuose. Į žiūrovus pūsteli stiprus vėjas. Startas sėkmingas.
„Soyuz“ raketos pakopų ir modulių schema. 
Raketos „Soyuz MS-04“ startas 
Daugiau nuotraukų čia.
Šaltiniai:
