2024-ieji metai buvo dėkingi kometų medžiotojams. Metų pradžioje dangų skrodė Pons Brooks, o rudenį plika akimi puikiai matėsi C2023 A3 Tsuchinshan ATLAS kometa.
Pons–Brooks
Ponas Bruksas ilgai erzinęs, kovo mėnesį pagaliau pakankamai išryškėjo tiek, kad ir mėgėjai galėjo jį pagauti. Nors šios kometos plika akimi taip ir neįžiūrėjau, bet nuotraukose ji visai neblogai matėsi, ypač džiugino ryškiai žalia koma.
Tsuchinshan ATLAS
Pradžioje, vos įžiūrima (tiksliau vos įfotografuojama) iškart po saulėlydžio dar ryškioje vakaro žaroje, vėliau vis labiau kontrastavo tamsėjančiame naktiniame danguje. Fotografams Lietuvoje, galima sakyti, vyko lenktynės su laiku – toldama nuo Saulės kometa blanko, bet tuo pačiu keliavo į vis tamsesnį, todėl dėkingesnį fotografavimui, dangų.
Pirmą šios kometos nuotrauką padariau spalio 12 d., kuomet ji buvo arčiausiai Žemės. Plika akimi ji buvo praktiškai neįžiūrima – net fotoaparato ekranėlyje buvo reikalų surasti saulėlydžio žaroje ir horizonto debesėlių migloje išskydusią kometą.
Kita giedra ir dėkinga proga pasitaikė spalio 16 d. Skubėjau iš darbo, nusivaliau dulkes nuo fotiko matricos, susirinkau daiktus – montuotę, teleskopą, priedus, mintyse jau suplanavau visą procesą ir išlėkiau. Kad būtų įdomiau įstrigau kamščiuose – beliko tik nervingai barbenti vairą matant kaip temsta ir galvojant, kiek dar reikės važiuoti toliau nuo miesto šviesos taršos, kiek užtruks surinkti teleskopą ir kiek dar kometa kabės virš horizonto. Pagaliau atvykstu į vietą – ten jau susirinkę nemažai kitų dangaus stebėtojų. Kometa šį kartą puikiai matoma plika akimi – vakarų pusėje švyti ryški, ilga bet plona uodega. Pastatau fotiką, paleidžiu fotkinti ir jau surinkinėsiu teleskopą, bet… bet pasirodo per skubėjimą pamiršau teleskopo trikojį. Po velnių, nesikeikiant. Na bet ką padarysi – fotiką turiu, objektyvas su nemažu zoomu – prasisuksiu ir taip. Taip ir vargo mažiau – nereikia nieko montuoti, lygiuoti, galima mėgautis ilgauodege, kol fotikas spragsi.
Anti-uodega
Žemei kertant kometos orbitos plokštumą, galima matyti įdomų ir retą reiškinį – „anti uodegą”. Ji matoma priešinga kryptimi nei kometos dulkių uodega. Tikroji uodega yra kometos dalelės nuplėštos ir pučiamos Saulės vėjo, todėl ji visada nukreipta nuo Saulės. Tuo tarpu anti-uodega – tai kometos medžiagos pėdsakas likęs orbitoje, ten kur kometa skrido anksčiau.
Neowise
Pirmoji kometa, kurią nufotkinau, buvo C/2020 F3 (NEOWISE) – 2020’aisiais. Neowise ryškumo pikas buvo liepos mėnesį, kuomet Lietuvoje naktys ypač trumpos ir pilnai nesutemsta. Nepaisant nedėkingų sąlygų, kometa buvo pakankamai ryški, kad matytųsi plika akimi netgi iš miesto centro. Žinoma, subtilias detales iš Lietuvos buvo sudėtinga užfiksuoti, tad antrosios uodegos praktiškai nesimatė. Pavyko pagauti gana unikalią kombinaciją – kometą sidabriškuosiuose debesyse.
Liepą buvau Alpėse – ten temsta anksčiau, o ir atmosfera kalnuose retesnė. Tad iš čia plika akimi vaizdas buvo nepalyginti įspūdingesnis. Su fotografavimu buvo reikalų – kelionė alpinistinė, tad naktį po intensyvaus laipiojimo nedaug bebuvo jėgų naktinėti. Gyvenome palapinėse ant ledyno, tad prireikė nemažai valios pastangų lįsti iš šilto miegmaišio į stingdantį šaltį bei klampoti atokiau, ieškant tinkamesnės vietos. Patvaraus trikojo neturėjau, tad nemažai kadrų sugadino vėjas, kuris vienu metu tiesiog nuvertė fotoaparatą į sniegą. Atgrubę ir sušalę pirštai, stiprus vėjas bei nuovargis leido padaryti tik keletą kadrų. Visgi, patirtis neįkainojama: kalnuose dangaus kūnai – kaip ir pojūčiai – daug ryškesni.
